Imperatorius Henrikas V

Henrikas V (vok. Heinrich V, 1086 m. rugpjūčio 11 d. – 1125 m. kovo 23 d. Utrechtas) – 11111125 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1099–1125 m. Vokietijos karalius, 1098–1125 m. Italijos karalius.

Imperatorius Henrikas V
Salijų dinastija
Gimė 1086 m. rugpjūčio 11 d.
Mirė 1125 m. kovo 23 d.
Utrechtas
Palaidotas (-a) Špejerio katedra
Tėvas Henrikas IV
Motina Berta Savojietė
Sutuoktinis (-ė) Matilda Anglė
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1111-1125 m.
Pirmtakas Henrikas IV
Įpėdinis Lotaras III
Vokietijos karalius
Valdė 1099-1125 m.
Pirmtakas Konradas II Italas
Įpėdinis Lotaras III
Italijos karalius
Valdė 1098-1125 m.
Pirmtakas Konradas II Italas
Įpėdinis Lotaras III
Vikiteka Imperatorius Henrikas V

Biografija

redaguoti
 
Imperatoriaus Henriko V žmona Matilda Agnė

Kilęs iš Salijų dinastijos, paskutinis dinastijos atstovas Šventosios Romos imperijos soste. Tėvas imperatorius Henrikas IV, motina Berta Savojietė. Žmona Anglijos karaliaus Henriko I duktė Matilda Anglė (1102–1167 m.), po jo mirties Anžu grafienė.

Valdymas

redaguoti
 
Henriko V antspaudas
 
Imperatoriaus Henriko V kapas

1104 m. kilus konfliktui tarp tėvo ir Romos popiežiaus jis parėmė Bažnyčią, paėmė tėvą į nelaisvę ir privertė jį atsisakyti sosto. Tačiau popiežius Paskalis II atsisakė suteikti jam investitūros teisę.

Žygiais 1108 m. į Vengriją, 1109 m. į Lenkiją, 1110 m. į Bohemiją sustiprino savo padėtį šalyje. 1110 m. nužygiavo į Romą, privertė Paskalį II pripažinti jo teisę į investitūrą.

Vidaus politikoje rėmėsi ministerialais, dėl to kilo Vokietijos kunigaikščių nepasitenkinimas. Jų reikalavimu 1122 m. su popiežiumi Kalikstu II pasirašė kompromisinį Vormso konkordatą, kuriuo pripažino Bažnytinės investitūros, t. y. popiežiaus pirmumą. Imperatoriui pripažinta sprendžiamojo balso teisė, jei balsai pasiskirsto po lygiai.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Imperatorius Henrikas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 480 psl.

Literatūra

redaguoti
  • Gwatkin, H. M., Whitney, J. P. (ed) et al. The Cambridge Medieval History: Volume III. Cambridge University Press, 1926.
  • Norwich, John Julius. The Normans in the South 1016–1130. Longmans: London, 1967.
  • Egon Boshof: Die Salier. Stuttgart (u. a.) 2000, ISBN 3-17-016475-9.
  • Johannes Laudage: Die Salier. München 2006, ISBN 3-406-53597-6.
  • Bernd Schneidmüller /Stefan Weinfurter (Hrsg.): Salisches Kaisertum und neues Europa: die Zeit Heinrichs IV. und Heinrichs V., Darmstadt 2007, ISBN 3-534-20871-4.
  • Stefan Weinfurter: Herrschaft und Reich der Salier. Sigmaringen 1992, ISBN 3-7995-4131-4.
  • Gerold Meyer von Knonau: Jahrbücher des Deutschen Reiches unter Heinrich IV. und Heinrich V., 7 Bände, Duncker & Humblot, Berlin 1964, Nachdruck von 1890 bis 1909 (Unentbehrliches Monumentalwerk aus den Jahrbücher der Deutschen Geschichte, die Bände VI bis VII befassen sich mit dem Leben Heinrichs V.)
  • Bernd Schneidmüller/ Stefan Weinfurter (Hrsg.): Die deutschen Herrscher des Mittelalters, Historische Porträts von Heinrich I. bis Maximilian I.. München 2003, ISBN 3-406-50958-4.
  • Adolf Waas: Heinrich V. Gestalt und Verhängnis des letzten salischen Kaisers, München 1967

Nuorodos

redaguoti

Viduramžių genealogija Archyvuota kopija 2009-01-08 iš Wayback Machine projekto.