Eurazinis bukutis

(Nukreipta iš puslapio Bukutis)

Eurazinis bukutis, arba tradicinis sinonimas bukutis[2] (Sitta europaea) – žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, bukutinių (Sittidae) šeimos paukščių rūšis.

Sitta europaea

S. e. europaea porūšio eurazinis bukutis tipiškoje padėtyje laipiojantis medžio kamienu
(pietryčių Švedija)
Eurazinio bukučio balsas iš Rusijos Tulos srities
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
( Passeriformes)
Šeima: Bukutiniai
( Sittidae)
Gentis: Bukučiai
( Sitta)
Rūšis: Eurazinis bukutis
( Sitta europaea)
Binomas
Sitta europaea
Linnaeus, 1758
Paplitimas
Paplitimas
     Eurazinių bukučių natūralus, apytikslis sėslus paplitimo arealas Eurazijoje ir Šiaurės Afrikoje, pagal 2018 m.

Paplitimas Lietuvoje

redaguoti

Lietuvoje gyvena Sitta europaea europaea porūšis. Šalyje dažnas, aptinkamas visoje šalies teritorijoje, stebimas ištisus metus. Manoma, kad šalyje peri iki 50 000 bukučių porų.[3]

Išvaizda

redaguoti

Naminio žvirblio (Passer domesticus) dydžio paukštis, iš tolėliau gali priminti po medžio kamieną laipiojančio genio siluetą.[4] Kūno ilgis 12–14,5 cm cm, svoris 17–28 g,[5] atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 22-27 cm.[4]

Šviesiai melsvai pilkšvomis viršutinio kūno plunksnomis ir išilgai galvos per akį einančiu juodu dryželiu. Sparnai ir uodega juodai rusvi. S. e. europaea porūšio apatinė kūno dalis ir gerklė balti, Sitta europaea caesia porūšio apatinė dalis šviesiai rudai gelsva, gerklė balta, S. e. sinensis porūšio apatinė dalis ir gerklė šviesiai rudai gelsvi. Snapas tiesus, pilkas. Kojos stiprios, rusvos, dideliais riestais nagais prisitaikiusiais laipioti po medžių kamienus. Uodega trumpa.

Žymesnių išvaizdos skirtumų tarp patinų ir patelių nėra.

Buveinės

redaguoti

Sėslūs. Gyvena plačialapiuose miškuose, senuose parkuose, tačiau eglynų vengia. Aptinkami ir senuose pušynuose.

Savo stipriomis kojomis laipioja kamienais aukštyn ir žemyn, kur nurankioja vabzdžius. Bukutis žiemai kaupia maisto atsargas. Medžių sėklas slepia žievės įdubimuose, plyšiuose, taip pat ir ant žemės. Atsargas sulesa kai trūksta maisto.

Perėjimas

redaguoti

Gyvena poromis. Jaunų paukščių poros susidaro vasaros pabaigoje, tačiau kartu peržiemojusios jos pavasarį išyra.

Peri genio iškaltose drevėse, apsigyvena inkiluose. Landos angą sumažina užlipdydamas seilėmis suvilgytu moliu. Uoksą iškloja sausais lapais, žievėmis, medienos plaušais. Žieveles nulupa snapu arba nurenka nuo žemės. Lizdą įsirengia per keletą dienų. Kiaušinius deda balandžio mėn. Kiaušiniai balti, su rudomis dėmelėmis. Deda 6-8 kiaušinius (19,9x14 mm; 2,2 g). Peri 14-18 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 22-24 dienų. Išveda vieną vadą.

Bukučiai lesa vorus, vabzdžius, žemuoges, mėlynes, įvairių augalų sėklas. Vasaros pabaigoje neretai apsilanko sodybose, daržuose, pasmaguriauja saulėgrąžų, aguonų.

Gyvena kelerius metus, seniausi individai užfiksuoti sulaukę 11–12 metų.[6]

Paukščių giesmė nesudėtinga, primenanti švilpimą. Ypač ji girdima šiltomis vasario ir kovo mėn. dienomis. Vėliau paukščiai tampa gana tylūs.

Porūšiai

redaguoti

Išskiriamas 21 porūšis,[7] tačiau dėl tikslaus jų skaičiaus ginčijamasi. Šiuos taksonus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Jos dar palyginti neseniai galėjo būti geografiškai izoliuotos viena nuo kitos. Ten, kur grupių arealai persidengia, pasitaiko tarpinės išvaizdos paukščių.

Eurazinių bukučių porūšiai
Porūšių grupė Išvaizda Paplitimas Porūšiai
europaea grupė Baltas pilvas, krūtinėlė ir gerklė. Nuo Skandinavijos ir Rusijos į rytus iki Japonijos ir Šiaurės Kinijos. S. e. europaea, S. e. asiatica, S. e. baicalensis, S. e. albifrons, S. e. sakhalinensis, S. e. takatsukasai, S. e. clara, S. e. amurensis, S. e. hondoensis, S. e. roseilia, S. e. bedfordi, S. e. seorsa
caesia grupė Šviesiai rudai gelsvas pilvas, krūtinėlė ir balta gerklė. Dalis vakarų, centrinės ir pietų Europos, Šiaurės Afrika, Artimieji Rytai. S. e. caesia, S. e. hispaniensis, S. e. cisalpina, S. e. levantina, S. e. persica, S. e. rubiginosa, S. e. caucasica
sinensis grupė Šviesiai rudai gelsvas pilvas, krūtinėlė ir gerklė. Pietų ir Rytų Kinijoje, Taivane. S. e. sinensis, S. e. formosana

Šiauryčių Sibire gyvenantys dideli, baltomis krūtinėmis S. e. arctica porūšio bukučiai išsiskiria savo išvaizda ir genetinėmis savybėmis ir tai gali būti dar viena porūšio grupė. Juos visiškai atskira bukučių genties rūšimi pripažysta tarptautinė ornitologų sąjunga[7]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. BirdLife International. 2018. „IUCN Red list - Sitta europaea. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2018-08-09.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link) Straipsnis anglų k.
  2. terminai.vlkk.lt / Eurazinis bukutis[neveikianti nuoroda] | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.03.28.
  3. Jusys, V., Karalius, S., Raudonikis, L. Lietuvos paukščių pažinimo vadovas. Lietuvos ornitologų draugija, 2020, p. 264
  4. 4,0 4,1 birdid.no / Nuthatch (Sitta europaea)
  5. luontoportti.com / Nuthatch Sitta europaea
  6. Fransson, T., Jansson, L., Kolehmainen, T., Kroon, C. & Wenninger, T. (2017). euring.org / EURING list of longevity records for European birds
  7. 7,0 7,1 worldbirdnames.org / Nuthatches, Wallcreeper, treecreepers, mockingbirds, starlings, oxpeckers - IOC World Bird List v14.1; Birds of the World: Recommended English Names (Pasaulio paukščiai: rekomenduojami angliški pavadinimai)

Nuorodos

redaguoti