A lyga
Įkurta1990 m.
ŠalisLietuvos vėliava Lietuva
Pakopa šalies sistemoje1-oji pakopa
Komandų skaičius10
Žemesnė lyga ↓LFF I lyga
Dabartinis čempionasFK Žalgiris
(2024 m.)
Dabartinis sezonas:
2024 m. A lyga

A lyga (arba LFF A lyga) – aukščiausioji Lietuvos futbolo lyga, kurioje žaidžia geriausios Lietuvos futbolo klubinės komandos.

Varžybų formatas

redaguoti

A lygos čempionatas vyksta 4 ratais, sistema „pavasaris-ruduo“, šiuo metu jame dalyvauja 10 komandų. A lygos klubų dukterinės komandos nuo 2007 m. iki 2014 m. žaidė A Lygos dublerių čempionate. Nuo 2015 metų sezono dublerių čempionatas nevyksta, dublerių komandos dalyvauja bendrose futbolo lygose (I ir II lygose).

Lygos laimėtojams sezono pabaigoje įteikiama LFF Čempionato taurė bei pereinamoji LFF Čempionų taurė, čempionatą laimėjęs klubas įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA čempionų lygos turnyre.

Antrąją ir trečiąją vietą užėmę klubai įgyja teisę atstovauti Lietuvą UEFA konferencijų lygos (iki 2020–2021 m. sezono – UEFA Europos lygos) atrankos turnyre.

Paskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda iškrenta į I lygą, ją pakeičia I lygos nugalėtoja, o priešpaskutinę vietą A lygoje užėmusi komanda žaidžia dvejas pereinamąsias rungtynes su antrąją vietą I lygoje užėmusia komanda dėl vietos A lygoje. Dėl kintančių klubų finansinių ir vidinių aplinkybių, klubai dažnai kilo ir krito neatitinkant sportinio principo – klubų dalyvavimą lėmė licencijavimosi procesas.

Nuo 2012 metų sezono klubų atstovai ir Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių štabas renka geriausius čempionato mėnesio žaidėjus.

Istorija

redaguoti
Pirmojo lygmens futbolo lyga Lietuvoje nuo 1990 m.
Sezonai Rėmėjai Lygos pavadinimas
1990 m.  – Aukščiausioji lyga
1991–1994 m. Lietuvos lyga
1994–1997 m. I lyga
1997–1998 m. Lietuvos lyga
1998–1999 m. I lyga
1999–2000 m. LFF lyga
2001–2003 m. LFF A lyga
2004–2008 m. NFKA A lyga
2009–2011 m. LFF A lyga
2012 m. General Financing LFF General Financing A lyga[1]
2013–2016 m. Credit Service SMScredit.lt A lyga[2]
2017–2020 m. LFF A lyga
2021–2023 m. Optibet Optibet A lyga[3]
2024– TOPsport TOPsport A lyga[4]

Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. gegužės 14 d., jose dvejus metus žaidė tik Kauno komandos. 1923 m. lapkričio 25 d. Lietuvos sporto lygos futbolo komitetas Kaune sušaukė futbolo organizacijų suvažiavimą, kuriame dalyvavo ir Klaipėdos krašto atstovai. Čia nuspręsta steigti Lietuvos futbolo lygą. 1924 m. vasarį valdžios įstaigose įregistruoti lygos įstatai, kuriuos pasirašė profesorius Z. Žemaitis, dr. J. Alekna, K. Vileišis, S. Garbačiauskas, V. Krukas ir K. Blažys.

Tarpukariu ne visi čempionatai vyko vieningos lygos sistema. Dažniausiai jie vyko Kauno ir Klaipėdos apygardose, taip pat Šiaulių. Čempionai paaiškėdavo rungtynėse tarp stipriausių komandų iš atskirų apygardų. Po 1930 m. didelė dalis varžybų vyko vieningos lygos formatu. 1932 m. nustojus veikti lygai, jos pareigas perėmė Lietuvos kamuolio žaidimų sąjunga („Kažas“).

Sovietmečiu šalies čempionate (LTSR aukščiausiojoje lygoje) dalyvavo daugelis stipriausių komandų, tačiau pačios stipriausios (daugiausia FK Žalgiris ir FK Atlantas) kai kuriais sezonais dalyvaudavo TSRS divizionuose.

Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies pirmenybėse vėl dalyvauja visi stipriausi klubai. 1990 m. čempionatas vyko dviejose grupėse – buvusios LTSR aukščiausios lygos ir Baltijos lygos, iš kurių po 4 stipriausias Lietuvos komandas pateko į ketvirtfinalį ir toliau žaidė atkrintamųjų varžybų sistema. 1991 m. pavasario čempionatas vyko vienu ratu, po kurio suformuotas 4 komandų turnyras. Visi paskesnieji čempionatai vyko klasikiniu formatu (rungtynės namuose ir išvykoje). Po šio sezono pereita prie sistemos ruduo–pavasaris, bet 1999 m. sistema pakeista į Šiaurės Europai būdingą sistemą pavasaris–ruduo, kuri yra nepakitusi iki šiol. 1999 m. pakito ir lygos pavadinimas, Lietuvos lyga tapo LFF lyga. 2000 m. sumažinus klubų skaičių pradėta žaisti 4 ratų sistema (kiekviena komanda tarpusavyje susitinka 4 kartus). Nuo 2001 m. pavadinimas buvo pakeistas į LFF A lygą. 2003 m. buvo įkurta NFKA (Nacionalinė futbolo klubų asociacija), kuri perėmė lygos organizavimą, ir nuo 2004 m. lyga pervadinta į NFKA A lygą. Iš viso per 1922–2008 m. Lietuvos pirmojo ešelono pirmenybėse dalyvavo 220 komandų. Trečdalis iš jų XX a. 1-ojoje pusėje žaidė tik apygardų ir sričių pirmenybėse, tačiau tuo metu buvo tokia varžybų tvarka.[5]

2009 m. NFKA veiklą vėl perėmė LFF, ir sugrąžino LFF A lygos pavadinimą, kuris liko nepakitęs iki šiol. Lygos pavadinime figūravo rėmėjo vardas, kai lyga turėjo generalinius rėmėjus 2012–2016 m. Vėliau, 2017 m. pabaigoje NFKA buvo priimta į LFF narius.[6] 2008 m. komandų skaičių sumažinus nuo 10 iki 8, pereinamosios rungtynės nenumatytos, o dvi LFF I lygos geriausios komandos iškart iškovojo teisę rungtyniauti A lygoje. Tačiau dėl skandalų 2009 m. pradžioje iš lygos pasitraukė FBK Kaunas ir Atlantas Klaipėda komandos, Vilniaus Žalgiris bankrutavo ir atsikūrė I lygoje, todėl į lygą buvo įtraukti net 4 klubai iš I lygos.

2020 m. sezone žaidė mažiausias XXI a. Lietuvos futbolo istorijoje A lygos komandų skaičius – 6. Tai yra minimalus UEFA nustatytas aukščiausios šalies lygos komandų skaičius. Tokia situacija susidarė po to, kai žlugo FC Stumbras, o Atlantas Klaipėda ir FK Palanga buvo apkaltinti sutartų rungtynių organizavimu ir pašalinti iš A lygos. Tik viena I lygos komanda sugebėjo licencijuotis į A lygą. 2021 m. į A lygą pakilo 4 komandos.

2020 m. sezonas buvo sustabdytas beveik 3 mėnesiams kilus COVID-19 viruso pandemijai. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, tarp kovo 12 d. ir gegužės 30 d. visi sporto renginiai buvo sustabdyti. Sušvelninus karantino sąlygas, dėl suprastėjusios žaidėjų formos bei dėl negrįžusių legionierių buvo pratęstas pavasario žaidėjų perėjimų langas. Vasaros perėjimų langas buvo pastūmėtas į priekį. A lygos varžybos buvo sutrumpintos, ir vyko keturiais ratais vietoje šešių. Visos varžybos vyko be žiūrovų, per rungtynes buvo leidžiami penki žaidėjų keitimai. Rugsėjo pabaigoje kilo antroji pandemijos banga, spalio mėn. užsikrėtė keli A lygos komandų nariai. Koronavirusas nulėmė sezono pabaigą, po to kai prieš paskutinį turą 20 FK Sūduvos klubo narių užsikrėtė koronavirusu. Prieš paskutinį turą FK Sūduva pirmavo čempionate, tačiau pralaimėję rungtynes FK Žalgiriui, liko antroje vietoje.

Pavadinimų kaita

redaguoti
  • 1922 m. – Lietuvos pirmenybės
  • 1931 m. – Aukštoji lyga
  • 1931 m. – Lietuvos lyga
  • 1935 m. – L klasė
  • 1941 m. – A klasė
  • 1942 m. – Lietuvos klasė
  • 1942 m. – Lietuvos pirmenybės
  • 1943 m. – Lietuvos lyga
  • 1945 m. – LTSR pirmenybės
  • 1946 m. – I grupė
  • 1951 m. – A klasė
  • 1964 m. – A klasės I grupė
  • 1966 m. – LTSR aukščiausioji lyga
  • 1990 m. – Lietuvos lyga
  • 1994 m. – I lyga
  • 1997 m. – Aukščiausioji lyga
  • 1998 m. – I lyga
  • 1999 m. – LFF lyga
  • 2000 m. – A lyga

Lygos emblemos:

Prizininkai

redaguoti

Tarpukaris

redaguoti
Sezonas I vieta II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai)
1922 LFLS Kaunas LFLS Šančiai LFLS-2 Kaunas ?
1923 LFLS Kaunas KSK Kaunas Kovas Kaunas ?
1924 Kovas Kaunas Sportverein Klaipėda LFLS Kaunas,
MTV Klaipėda
?
1925 Kovas Kaunas LFLS Šiauliai Freya Klaipėda ?
1926 Kovas Kaunas KSS Klaipėda LFLS Šiauliai ?
1927 LFLS Kaunas Sportverein Pagėgiai LFLS Šiauliai ?
1928 KSS Klaipėda LFLS Kaunas LDS Šiauliai ?
1929 KSS Klaipėda LFLS Kaunas KSK Kultus Kaunas,
Freya Klaipėda
?
1930 KSS Klaipėda LFLS Kaunas Sveikata Kybartai,
Makabi Šiauliai
?
1931 KSS Klaipėda Kovas Kaunas Freya Klaipėda ?
1932 LFLS Kaunas KSS Klaipėda LGSF Kaunas ?
1933 Kovas Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1934 MSK Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1935 Kovas Kaunas KSS Klaipėda Sakalas Šiauliai,
Šaulys Ukmergė
?
1936 Kovas Kaunas LFLS Kaunas LGSF Kaunas ?
1936–1937 KSS Klaipėda Kovas Kaunas LFLS Kaunas ?
1937–1938 KSS Klaipėda LGSF Kaunas Švyturys Klaipėda ?
1938–1939 LGSF Kaunas Kovas Kaunas KSS Telšiai ?
1939–1940 Pirmenybės nebaigtos
1941
1942 LFLS Kaunas MSK Panevėžys Gubernija Šiauliai,
LFLS Vilnius
?
1942–1943 Tauras Kaunas MSK Panevėžys Gubernija Šiauliai,
LGSF Vilnius
1943–1944 Pirmenybės nebaigtos

Sovietmetis

redaguoti
Sezonas I vieta II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas (įvarčiai)
1945 Spartakas Kaunas Dinamo Vilnius Sodyba Klaipėda,
Spartakas Šiauliai
?
1946 Dinamo Kaunas Spartakas Kaunas Lokomotyvas Panevėžys ?
1947 Lokomotyvas Kaunas Spartakas Šiauliai Žalgiris Klaipėda ?
1948 Elnias Šiauliai Žalgiris Tauragė Spartakas Vilnius ?
1949 Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Vėliava Šiauliai ?
1950 Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai Audra Klaipėda ?
1951 Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai Kauno Audiniai ?
1952 Karininkų Namai Vilnius Inkaras Kaunas Elnias Šiauliai ?
1953 Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Lima Kaunas ?
1954 Inkaras Kaunas Lima Kaunas Elnias Šiauliai ?
1955 Lima Kaunas Raudonasis Spalis Kaunas Elfa Vilnius ?
1956 Linų Audiniai Plungė Elnias Šiauliai MSK Panevėžys Algimantas Lucinavičius (28)
1957 Elnias Šiauliai Inkaras Kaunas Linų Audiniai Plungė Petras Škėlovas (22)
1958 Elnias Šiauliai Raudonoji Žvaigždė Vilnius Spartakas Vilnius Petras Škėlovas (11)
1958–1959 Raudonoji Žvaigždė Vilnius KKI Kaunas Elnias Šiauliai ?
1959–1960 Elnias Šiauliai Raudonoji Žvaigždė Vilnius Linų Audiniai Plungė Raimondas Prikockis, A. Stankevičius (po 15)
1960–1961 Elnias Šiauliai Baltija Klaipėda Inkaras Kaunas Algimantas Lucinavičius (22)
1961–1962 Atletas Kaunas Granitas Klaipėda Inkaras Kaunas Romualdas Kazlauskas (22)
1962–1963 Statyba Panevėžys Politechnika Kaunas Inkaras Kaunas Vytautas Juknys (23)
1964 Inkaras Kaunas Statyba Panevėžys Minija Kretinga Petras Siniakovas (26)
1965 Inkaras Kaunas Saliutas Vilnius Statyba Panevėžys Petras Siniakovas (26)
1966 Nevėžis Kėdainiai Statybininkas Šiauliai Saliutas Vilnius Petras Siniakovas (19)
1967 Saliutas Vilnius Inkaras Kaunas Nevėžis Kėdainiai S. Kuncevičius, J. Mėlinauskas, Kornelijus Skeivys, Romas Skeivys (po 13)
1968 Statyba Panevėžys Nevėžis Kėdainiai Statybininkas Šiauliai Romas Jokubaitis (18)
1969 Statybininkas Šiauliai Nevėžis Kėdainiai Inkaras Kaunas V. Paura (17)
1970 Atletas Kaunas Politechnika Kaunas Nevėžis Kėdainiai Vytautas Dirmeikis (20)
1971 Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Vienybė Ukmergė R. Daunoravičius, E. Milius (po 13)
1972 Nevėžis Kėdainiai Pažanga Vilnius Dainava Alytus R. Balčiūnas (13)
1973 Nevėžis Kėdainiai Granitas Klaipėda Dainava Alytus ?
1974 Tauras Šiauliai Vienybė Ukmergė Atmosfera Mažeikiai R. Daunoravičius (20)
1975 Dainava Alytus Pažanga Vilnius Sūduva Kapsukas Eugenijus Kurguznikovas, V. Ščerbakovas (po 17)
1976 Atmosfera Mažeikiai Vienybė Ukmergė Pažanga Vilnius ?
1977 Statybininkas Šiauliai Kelininkas Kaunas Atmosfera Mažeikiai R. Daunoravičius, Romas Šiaulys (po 15)
1978 Granitas Klaipėda Statybininkas Šiauliai Banga Kaunas R. Nausėda (13)
1979 Atmosfera Mažeikiai Kelininkas Kaunas Nevėžis Kėdainiai ?
1980 Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Politechnika Kaunas Edvardas Maliauskas (16)
1981 Granitas Klaipėda Kelininkas Kaunas Pažanga Vilnius Vitalijus Stankevičius (21)
1982 Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Edvardas Maliauskas (17)
1983 Pažanga Vilnius Granitas Klaipėda Tauras Šiauliai Rimantas Viktoravičius (21)
1984 Granitas Klaipėda Ekranas Panevėžys SRT Vilnius Jurijus Gordejevas (17)
1985 Ekranas Panevėžys Granitas Klaipėda SRT Vilnius K. Valantiejus (16)
1986 Banga Kaunas Granitas Klaipėda Ekranas Panevėžys G. Anilionis (17)
1987 Tauras Tauragė SRT Vilnius Inkaras Kaunas Jurijus Gordejevas (23)
1988 SRT Vilnius Inkaras Kaunas Ekranas Panevėžys Remigijus Bubliauskas, Jurijus Gordejevas, Saulius Vertelis (po 20)
1989 Banga Kaunas Ekranas Panevėžys Sirijus Klaipėda A. Vertelis (17)

Nepriklausoma Lietuva

redaguoti

1990–2024 m. Lietuvos čempionais yra tapę 5 klubai, tarp jų sėkmingiausias – „Žalgiris“ (11 titulų).

Metai Klubų skaičius Čempionas
(kartų)
II vieta III vieta Rezultatyviausias žaidėjas Įvarčiai
1990 16 Klaipėdos FK Sirijus (1) Panevėžio FK Ekranas Vilniaus Žalgiris   Dalius Bajorūnas 22
1991 15 Vilniaus Žalgiris (1) Vilniaus Makabi Kauno FK Banga   Egidijus Meidus 13
1991–1992 14 Vilniaus Žalgiris (2) Vilniaus FK Panerys Klaipėdos FK Sirijus   Vaidotas Šlekys,   Remigijus Pocius 14
1992–1993 14 Panevėžio FK Ekranas (1) Vilniaus Žalgiris Vilniaus FK Panerys   Vaidotas Šlekys 16
1993–1994 12 Mažeikių FK ROMAR (1) Vilniaus Žalgiris-EBSW Panevėžio FK Ekranas   Vaidotas Šlekys,   Robertas Žalys 16
1994–1995 12 Kauno FK Inkaras (1) Vilniaus Žalgiris-EBSW ROMAR Mažeikiai   Eimantas Poderis 24
1995–1996 15 Kauno FK Inkaras (2) Šiaulių FK Kareda Vilniaus FK Žalgiris   Edgaras Jankauskas 25
1996–1997 16 Šiaulių FK Kareda (1) Vilniaus FK Žalgiris Kauno FK Inkaras   Remigijus Pocius 14
1997–1998 16 Šiaulių FK Kareda (2) Vilniaus FK Žalgiris Panevėžio FK Ekranas   Vidas Dančenka 26
1998–1999 13 Vilniaus FK Žalgiris (3) Šiaulių FK Kareda Kauno FBK Kaunas   Artūras Fomenka 14
1999 10 Kauno FBK Kaunas (1) Vilniaus FK Žalgiris Klaipėdos FK Atlantas   Nerius Vasiliauskas 10
2000 10 Kauno FBK Kaunas (2) Vilniaus FK Žalgiris Klaipėdos FK Atlantas   Andrius Velička 26
2001 m. 10 Kauno FBK Kaunas (3) Klaipėdos FK Atlantas Vilniaus FK Žalgiris   Remigijus Pocius 22
2002 m. 9 Kauno FBK Kaunas (4) Klaipėdos FK Atlantas Panevėžio FK Ekranas   Audrius Šlekys 19
2003 m. 8 Kauno FBK Kaunas (5) Panevėžio FK Ekranas Rūdiškių FK Vėtra   Ričardas Beniušis 16
2004 m. 8 Kauno FBK Kaunas (6) Panevėžio FK Ekranas Klaipėdos FK Atlantas   Povilas Lukšys 19
2005 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (2) Kauno FBK Kaunas Marijampolės FK Sūduva   Mantas Savėnas 27
2006 m. 10 Kauno FBK Kaunas (7) Panevėžio FK Ekranas Vilniaus FK Vėtra   Sergej Kuznecov 18
2007 m. 10 Kauno FBK Kaunas (8) Marijampolės FK Sūduva Panevėžio FK Ekranas   Povilas Lukšys 26
2008 m. 8 Panevėžio FK Ekranas (3) Kauno FBK Kaunas Vilniaus FK Vėtra   Rafael Ledesma 14
2009 m. 8 Panevėžio FK Ekranas (4) Vilniaus FK Vėtra Marijampolės FK Sūduva   Valdas Trakys 20
2010 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (5) Marijampolės FK Sūduva Vilniaus VMFD Žalgiris   Povilas Lukšys 16
2011 m. 12 Panevėžio FK Ekranas (6) Vilniaus VMFD Žalgiris Marijampolės FK Sūduva   Deividas Matulevičius 19
2012 m. 10 Panevėžio FK Ekranas (7) Vilniaus VMFD Žalgiris Marijampolės FK Sūduva   Artūras Rimkevičius 35
2013 m. 9 Vilniaus VMFD Žalgiris (4) Klaipėdos FK Atlantas Panevėžio FK Ekranas   Nerijus Valskis 27
2014 m. 10 Vilniaus VMFD Žalgiris (5) FK Kruoja Pakruojis Klaipėdos FK Atlantas   Niko Tokić 17
2015 m. 10 Žalgiris (Vilnius) (6) FK Trakai FK Atlantas   Tomas Radzinevičius 28
2016 m. 8 Žalgiris (Vilnius) (7) FK Trakai FK Sūduva   Andrija Kaludjerovič 20
2017 m. 8 FK Sūduva (Marijampolė) (1) Žalgiris (Vilnius) FK Trakai   Darvydas Šernas 18
2018 m. 8 FK Sūduva (Marijampolė) (2) Žalgiris (Vilnius) FK Trakai   Liviu Antal 18
2019 m. 8 FK Sūduva (Marijampolė) (3) Žalgiris (Vilnius) FK Riteriai   Tomislav Kiš 27
2020 m. 6 Žalgiris (Vilnius) (8) FK Sūduva FK Kauno Žalgiris   Hugo Vidémont 13
2021 m. 10 Žalgiris (Vilnius) (9) FK Sūduva FK Kauno Žalgiris   Hugo Vidémont 17
2022 m. 10 Žalgiris (Vilnius) (10) FK Kauno Žalgiris FK Panevėžys   Renan Oliveira 17
2023 m. 10 FK Panevėžys (1) Žalgiris (Vilnius) FA Šiauliai   Mathias Oyewusi 19
2024 m. 10 Žalgiris (Vilnius) (11) FC Hegelmann FK Kauno Žalgiris   Liviu Antal 20
# Komanda Titulai Metai
1 FK Žalgiris 11 1991, 1992, 1999, 2013, 2014, 2015, 2016, 2020, 2021, 2022, 2024
2 FBK Kaunas 8 1999 ruduo, 2000, 2001, 2002, 2003, 2004, 2006, 2007
3 FK Ekranas 7 1993, 2005, 2008, 2009, 2010, 2011, 2012
4 FK Sūduva 3 2017, 2018, 2019
5 FK Panevėžys 1 2023

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     nebeegzistuojantys klubai

A lygos dalyviai

redaguoti
Duomenys atnaujinti 2021 m. (išskyrus taškų skaičių, kuris bus atnaujintas po sezono pabaigos)

Dabartiniai A lygos dalyviai nuo 2001 m.

redaguoti
Duomenys atnaujinti 2023 m. sezono pabaigoje
V. Klubas Taškai Sezonai Metai
1. FK Žalgiris 1 311 22 20012008, 20102023
2. FK Sūduva 1 213 21 20032023
3. FK Riteriai 526 10 20142023
4. FK Kauno Žalgiris 390 9 20152023
5. FK Banga 342 10 20092014, 20202023
  6. FK Panevėžys 258 5 20192023
7. FC Hegelmann 173 3 20212023
8. FA Šiauliai 112 2 2022 – 2023
9. FC Džiugas 88 3 20212023
10. DFK Dainava 66 2 2021, 2023

Buvę A lygos dalyviai nuo 2001 m.

redaguoti
V. Klubas Taškai Sezonai Metai
1. FK Ekranas (1964–2014 m.) 937 14 20012014
2. FK Atlantas 771 17 20012008, 20112019
3. FBK Kaunas 630 9 20012008, 2011
4. FK Šiauliai 426 10 20052015
5. FK Vėtra Vilnius 419 9 2001, 20032010
6. FK Kruoja 296 7 20092015
7. FC Vilnius 182 5 20032007
8. FK Tauras Tauragė 164 5 20092013
9. FC Stumbras 162 5 20152019
10. FK Šilutė 122 5 20042008
11. FK Dainava (2011–2014) 103 4 20112014
12. FK Jonava 92 4 20162018, 2022
13. FK Inkaras 91 2 20012002
14. FK Utenis Utena 91 3 20152017
15. FK Nevėžis 79 5 20012002, 20052006, 2021
16. Sakalas (2001-2003) 68 3 20012003
17. FK Klaipėdos Granitas 64 2 20142015
18. FK Geležinis vilkas 54 2 20012002
19. FK Mažeikiai 48 2 20102011
20. FK Palanga 39 2 20182019
21. FK Dainava (1996–2003) 30 1 2001
22. FC Klaipėda 24 2 20102011
23. REO Vilnius 19 1 2012
24. Atletas Kaunas 15 2 20092010
25. FK Interas 8 1 2007

Spalvų reikšmės:

     dabartiniai A lygos klubai
     klubai šiuo metu žaidžiantys žemesnėse lygose
     nebeegzistuojantys klubai

Žaidėjai

redaguoti

Dauguma A lygos žaidėjų turi profesionalo kontraktus su klubais, tačiau yra ir žaidėjų su mėgėjo kontraktais. 2023 m. A lygoje buvo registruoti 245 žaidėjai, tarpe jų – 104 (42%) užsieniečiai.

Rezultatyviausi A lygos žaidėjai (2005–2023 m. duomenys) [7]
V. Žaidėjas Klubai Įvarčiai
1   Ričardas Beniušis FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Kruoja 103
2   Povilas Lukšys FK Ekranas, FK Sūduva 102
3   Artūras Rimkevičius FBK Kaunas, FK Šilutė, FK Tauras, FK Šiauliai, FK Ekranas, FC Stumbras 89
4   Linas Pilibaitis FBK Kaunas, FK Žalgiris, FK Atlantas, FK Kauno Žalgiris 85
5   Robertas Vėževičius FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Atlantas, FC Stumbras, FK Sūduva, FK Banga 75
6   Mantas Kuklys FK Šiauliai, FK Žalgiris, FA Šiauliai 74
7   Nerijus Valskis FK Šilutė, FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Riteriai, FK Kauno Žalgiris 66
8   Tomas Radzinevičius FK Sūduva 65
9   Rafael Ledesma FBK Kaunas, FK Sūduva, FK Ekranas 63
10   Andrius Velička FBK Kaunas, FK Ekranas, FK Žalgiris, FK Kauno Žalgiris 60
  Donatas Kazlauskas FK Riteriai, FK Atlantas, FK Žalgiris 60
     žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje
Daugiausiai A lygos rungtynėse žaidę žaidėjai (2005–2023 m. duomenys)[8]
V. Žaidėjas Klubai Rungtynės
1   Robertas Vėževičius FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Atlantas, FC Stumbras, FK Sūduva, FK Banga 412
2   Vaidas Slavickas FK Sūduva, FK Ekranas 380
3   Valdemar Borovskij FK Vėtra, FK Šiauliai, FK Sūduva, FK Jonava, FK Trakai/FK Riteriai 369
4   Mantas Kuklys FK Šiauliai, FK Žalgiris, FA Šiauliai 364
5   Algis Jankauskas FK Vėtra, FK Žalgiris, FK Sūduva, FA Šiauliai 354
  Tautvydas Eliošius FK Šiauliai, FK Kruoja, FK Žalgiris, FK Jonava, FK Panevėžys 354
7   Ernestas Veliulis FK Kruoja, FK Atlantas, FK Klaipėdos Granitas, FK Sūduva, FK Jonava, FK Panevėžys 346
  Egidijus Vaitkūnas FK Žalgiris, FK Banga Gargždai, FK Tauras Tauragė, FK Kauno Žalgiris, FA Šiauliai 346
9   Vytautas Lukša FC Vilnius, FBK Kaunas, FK Tauras Tauragė, FK Ekranas,
FK Trakai, FK Žalgiris, FK Jonava, FK Atlantas, DFK Dainava
328
10   Linas Pilibaitis FBK Kaunas, FK Žalgiris, FK Atlantas, FK Kauno Žalgiris 307
     žaidėjai, 2023 m. tebežaidę A lygoje

Viso buvo 91 žaidėjas sužaidęs 100 ir daugiau rungtynių A lygoje.

Žiūrovai

redaguoti

2004 m. užfiksuotas A lygos pirmojo turo lankomumo rekordas – vidutiniškai 2250 žiūrovų. 2014 m. pirmojo turo lankomumas buvo 1570 žiūrovų.[9] Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse nuolat mažėja.[10][11]

Vidutinis žiūrovų skaičius rungtynėse
Metai žiūrovų
2005 m.
904
2006 m.
702
2007 m.
993
2008 m.
1018
2009 m.
891
2010 m.
687
2011 m.
818
2012 m.
803
2013 m.
724
2014 m.
669
2015 m.
503
2016 m.
502
2017 m.
477
2018 m.
398
2019 m.
498
2020 m.
588
2021 m.
304
2022 m.
371
2023 m.
567

Šaltiniai

redaguoti
  1. „"General Financing" - LFF A lygos pagrindinis rėmėjas“. Lithuanian Football Federation. 13 October 2011. Suarchyvuotas originalas 6 March 2017. Nuoroda tikrinta 5 March 2017.
  2. „2013 metų A lygos startas - su naujais partneriais ir didesnėmis ambicijomis“. Lithuanian Football Federation. 27 February 2013. Suarchyvuotas originalas 6 March 2017. Nuoroda tikrinta 5 March 2017.
  3. „Generaliniu a lygos rėmėju tampa "Optibet", pradedama partnerystė su TV3 žiniasklaidos grupe“. Suarchyvuotas originalas 2022-04-01. Nuoroda tikrinta 2022-04-01.
  4. https://www.lff.lt/naujas-generalinis-lietuvos-futbolo-federacijos-remejas-topsport/
  5. Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 206
  6. A lyga priartėjo prie narystės LFF. 2017-09-15, Lff.lt (tikrinta 2024-03-15).
  7. https://www.transfermarkt.com/a-lyga/ewigetorschuetzen/wettbewerb/LI1
  8. https://www.transfermarkt.com/a-lyga/ewigetorschuetzen/wettbewerb/LI1
  9. Žiūrovai pasiilgo lietuviško futbolo: pirmojo A lygos turo lankomumas – didžiausias per 10 metų
  10. https://www.transfermarkt.com/a-lyga/besucherzahlen/wettbewerb/LI1/plus/?saison_id=2020
  11. https://alyga.lt/statistika

Nuorodos

redaguoti