Karo aviacija

Karo aviacija – aviacija (skraidymas sunkesniais už orą aparatais, patys aparatai ir su jais susijusi veikla), naudojama kariniais tikslais.

JAV strateginis bombonešis B-52F, metantis bombas.

Sąjungininkų desantas per operaciją Market-Garden 1944 m.

Paprastai didžioji dalis karo aviacijos sutelkiama į karines oro pajėgas, bet dažnai savo aviaciją turi ir sausumos kariuomenė bei karo laivynas.

Karo aviacijos klasifikacija

Karo aviacija skirstoma keliais būdais.

Pagal funkcijas:

• smūgio aviacija (angl. attack aviation; rus. ударная авиация):
  • taktinių naikintuvų aviacija (angl. tactical fighter aviation; rus. тактическая истребительная авиация) – antžeminiams (jūrų) taikiniams priešo taktinėje ir artimiausioje operatyvinėje gilumoje naikinti; t. p. gali naikinti priešo oro taikinius, atlikti žvalgybą iš oro ir spręsti kt. uždavinius
  • bombonešių aviacija (angl. bombardment aviation; rus. бомбардировочная авиация) – skirta antžeminiams, rečiau – antvandeniniams taikiniams naikinti aviacinėmis bombomis, ginkluota bombonešiais;
  • šturmo aviacija (angl. assault aviation; rus. штурмовая авиация) – skirta įvairiems antžeminiams (antvandeniniams) taikiniams naikinti taktinėje ir artimiausioje operatyvinėje priešo kariuomenės rikiuotės gilumoje, paprastai skrendant mažame ir labai mažame aukštyje). Ginkluota šturmo lėktuvais.
• naikintuvų aviacija (angl. fighter aviation; rus. истребительная авиация) – skirta kovai su priešo aviacija, ginkluota naikintuvais;
• transporto aviacija (angl. transport aviation; rus. транспортная авиация) – skirta kariuomenei, ginkluotei, degalams, maisto produktams ir kt. materialinėms priemonėms skraidinti, sužeistiesiems ir ligoniams evakuoti, taip pat oro desantams išmesti (išlaipinti). Ginkluota transporto lėktuvais;
• žvalgybos aviacija (angl. reconnaissance aviation; rus. разведывательная авиация) – skirta žvalgybai iš oro atlikti, ginkluota žvalgybos lėktuvais;
• specialioji aviacija (angl. special aviation; rus. специальная авиация) – aviacijos daliniai, ginkluoti specialiaisiais lėktuvais ir sraigtasparniais (sanitariniai, transporto, koregavimo, papildymo degalais ir kt.).

Pagal orlaivių tipą:

• vandens aviacija (angl. hydroaviation; water aviation; rus. rus. гидроавиация) – aviacijos (paprastai – jūrų pajėgų) daliniai, ginkluoti vandens lėktuvais.
• sraigtasparnių aviacija – aviacijos daliniai, ginkluoti sraigtasparniais.
• bepilotė aviacija (angl. unmanned aviation; rus. беспилотная авиация) – aviacijos daliniai, ginkluoti bepiločiais orlaiviais.
• sklandytuvai, dažniausiai naudojami sportui,

Pagal priklausomybę:

• armijos aviacija (angl. army aviation; rus. армейская авиация), kitaip dar sausumos pajėgų aviacijos (angl. army aviation; rus. авиация сухопутных войск) – tiesioginės armijos (sausumos pajėgų) paramos aviacija, administraciškai priklausanti armijai (sausumos pajėgoms);
• laivyno aviacija (angl. fleet aviation; rus. авиация флота) – priešo laivyno pajėgoms ir jūrų transporto priemonėms naikinti, laivų grupuotei jūroje dengti, žvalgybai iš oro jūroje ir kt. užduotims atlikti, administraciškai priklausanti laivynui (jūrų pajėgoms);
• oro erdvės gynybos aviacija (angl. air defence aviation; rus. авиация ПВО) – svarbioms kryptims, rajonams ir objektams nuo oro priešo dengti, priešo puolimo iš oro priemonėms didžiausiu galimu nuotoliu nuo dengiamų objektų naikinti. Kai kuriose šalyse tai atskira ginkluotųjų pajėgų rūšis.

Pagal veikimo nuotolį ir vaidmenį karo veiksmuose:

• strateginė aviacija (angl. strategic aviation; rus. стратегическая авиация), kartais tolimoji aviacija – kariniams objektams tolimajame priešo užnugaryje, žemynų ir vandenynų (jūrų) karo veiksmų teatruose naikinti, operatyvinei ir strateginei oro žvalgybai atlikti.
• taktinė aviacija (angl. tactical aviation; rus. тактическая авиация) – operatyviniams taktiniams uždaviniams atlikti sąveikaujant su sausumos pajėgomis, laivynu ir savarankiškai.

Pagal bazavimosi vietą (laivyno aviacija):

• bazinė aviacija (angl. base aviation; rus. базовая авиация) – laivyno aviacija, kuri bazuojasi kranto (baziniuose) aerodromuose, o ne lėktuvnešiuose ar kituose laivuose. Paprastai ginkluota didelio nuotolio lėktuvais, ginkluotais torpedomis, giluminėmis bombomis ir valdomosiomis raketomis.
• laivų aviacija (angl. ship-based aviation; rus. корабельная авиация) – aviacija, kuri bazuojasi ne lėktuvnešių tipo laivuose, kurie neturi pakilimo tako. Jų orlaiviai paprastai yra sraigtasparniai ir vertikalaus (trumpo) kilimo ir tūpimo lėktuvai. Seniau dažni buvo nuo laivo į vandenį nuleidžiami vandens lėktuvai.
• lėktuvnešių aviacija (angl. carrier aviation; rus. авианосная авиация) – aviacija, kuri bazuojasi laivuose, turinčiuose kilimo ir tūpimo takus (lėktuvnešiuose, lėktuvnešiniuose kreiseriuose ir kt.)

Laivų aviacija ir denio aviacija kartu neretai dar vadinama denio aviacija (rus. палубная авиация).

Istorija

Pirmieji karo tikslais panaudoti orlaiviai buvo oro balionai: 1794 m. Fleurus mūšyje prancūzai sėkmingai panaudojo stebėjimo balioną „l’Entreprenant“ Austrijos dalinių veiksmams sekti. Lengvesnius už orą orlaivius plačiau imta naudoti kare XIX a. Jie reguliariai buvo taikomi JAV pilietiniame kare. Lengvesnė už orą karo aviacija išliko iki pat Antrojo pasaulinio karo, bet ilgainiui ją išstūmė tobulėjantys sunkesni už orą orlaiviai.

Brolių Raitų 1908 m. „Wright Model A Military Flyer“ lėktuvas, vežimu vežamas į Fort Majerio bazę, Virdžinijos valstijoje, JAV.

Sunkesni už orą orlaiviai gana anksti buvo pripažinti tinkami naudoti karo tikslais. 1909 m. JAV armijos komunikacijos skyrius įsigijo brolių Raitų sukonstruotą „Wright Model A“, o 1911 m. italai Italijos-Turkijos kare panaudojo įvairius orlaivius žvalgybos, fotožvalgybos ir bombardavimo tikslais. Pirmajame pasauliniame kare jai teko ir kitokie vaidmenys, kaip antai priešo naikinimas, bombardavimas ir t. t. Antrajame pasauliniame kare aviacijos technologijos buvo vystomos dar sparčiau, lėktuvus imta naudoti vis įvairesniais tikslais. Orlaivių reikšmė labai išaugo, jie dažnai nulemdavo karo veiksmų baigtį ar apskritai atlikdavo juose pagrindinį vaidmenį, kaip antai Mūšyje dėl Britanijos arba puolant Perl Harborą. Antrajame pasauliniame kare lemtingą vaidmenį atliko lėktuvnešių aviacija: didžiosios valstybės suprato, kad lėktuvnešiai yra žymiai pavojingesnis ginklas nei šarvuotlaiviai, todėl daug išteklių imta skirti naujų lėktuvnešių statybai ir priešo lėktuvnešių naikinimui. Antrojo pasaulinio karo metų išradimai ir pasiekimai aviacijos srityje – reaktyvinis variklis, radaras, ankstyvosios raketos, kompiuteriai, strateginis bombardavimas – tebenaudojami ir tobulinami iki šių dienų.

Po Antrojo pasaulinio karo aviacijos raidą skatino ne visuotiniai kariniai konfliktai, o Šaltojo karo metais tarp didžiųjų pasaulio valstybių tvyrojusi įtampa. Sraigtasparniai, kuriuos imta naudoti Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, galiausiai tapo nepamainoma karo aviacijos dalimi. Poreikis aplenkti galimą priešininką nulėmė tai, kad Tarybų Sąjungoje, JAV ir kitose valstybėse buvo sparčiai plėtojamos ir taikomos naujos technologijos bei orlaivių konstrukcijos. Nauja karo aviacija buvo išbandyta įvairiuose konfliktuose, kaip antai Korėjos ir Vietnamo karuose. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio iki šių dienų aviacijoje sparčiai vystomos elektronikos technologijos, nematomumo technologija, taip pat puolimo ir gynybos sistemos. Šiandien valstybės karinės oro pajėgos dažnai yra pirmoji gynybos ir puolimo linija. Daugelyje pastarojo meto konfliktų, kaip antai Persijos įlankos kare, karo aviacijos pajėgos (arba jų stoka) nulėmė karo baigtį.

Nuorodos

• Lietuvos Karo aviacija 1939 m.