gauja
Gothic
editRomanization
editgauja
- Romanization of 𐌲𐌰𐌿𐌾𐌰
Ladin
editVerb
editgauja
Lithuanian
editEtymology
editUltimately of imitative origin, from Proto-Indo-European *geH- (“to sing, cry”), related to Proto-Slavic *gajati (“to croak, caw”).[1]
Noun
editgaujà f (plural gaũjos) stress pattern 4 [2]
Declension
editDeclension of gaujà
| singular (vienaskaita) | plural (daugiskaita) | |
|---|---|---|
| nominative (vardininkas) | gaujà | gaũjos |
| genitive (kilmininkas) | gaujõs | gaujų̃ |
| dative (naudininkas) | gaũjai | gaujóms |
| accusative (galininkas) | gaũją | gaujàs |
| instrumental (įnagininkas) | gaujà | gaujomìs |
| locative (vietininkas) | gaujojè | gaujosè |
| vocative (šauksmininkas) | gaũja | gaũjos |
Synonyms
editSee also
edit- (gang): grupė
References
edit- ^ Pokorny, Julius (1959) “403”, in Indogermanisches etymologisches Wörterbuch [Indo-European Etymological Dictionary] (in German), volume 2, Bern, München: Francke Verlag, page 403
- ^ “gauja” in Balčikonis, Juozas et al. (1954), Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla.
- ↑ 3.0 3.1 “gauja” in Martsinkyavitshute, Victoria (1993), Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. →ISBN